atkrunėti — atkrunėti, àtkruna, ėjo intr. pasveikti, atgyti: Pavasarį gal atkrunėsiu Vlk. Gaidys buvo negyvas, bet, an pečio atšilęs, atkrunėjo Vlk. | refl.: Serga, bet kai atsikrunė̃s, vėl bus greitas Vlk. krunėti; atkrunėti; iškrunėti; nukrunėti;… … Dictionary of the Lithuanian Language
iškrunėti — iškrunėti, ìškruna, ėjo intr. 1. išsirgti: Dvejis metus iškrunėjo, kol numirė Krok. 2. išbūti krunint: Jau kad tik joj (kumelė) iškrunė̃s ik pavasario, tai, išejus ant žolės, atsigaus Vlk. krunėti; atkrunėti; iškrunėti; nukrunėti; prakrunėti; … Dictionary of the Lithuanian Language
krunėti — krunėti, krùna (krùni K), ėjo intr. 1. žr. kriunėti: Senis išvien krùna Brt. Jonas vakar važiuodamas sušalo kojas, todėl šiandien kruna Snt. Jau pradėjo krunėt – gal džiova Ut. Kad nors vasarą nustotum krunėt! Ds. Mūsų senelis dar tebekruna… … Dictionary of the Lithuanian Language
prakrunėti — prakrunėti, pràkruna, ėjo intr. prakosėti kurį laiką: Tep pasiutiškai sušalau tam jomarke, kad paskui dvi dienas prakrunėjau Brt. krunėti; atkrunėti; iškrunėti; nukrunėti; prakrunėti; sukrunėti; užkrunėti … Dictionary of the Lithuanian Language
sukrunėti — sukrunėti, sùkruna, ėjo intr. sukosėti, sukrenkšti: Mokytojas sukrunėjo: – Hm, hm rš. krunėti; atkrunėti; iškrunėti; nukrunėti; prakrunėti; sukrunėti; užkrunėti … Dictionary of the Lithuanian Language
užkrunėti — užkrunėti, ùžkruna, ėjo intr. nusibaigti krunint: Sumuštas krunėj[o] krunėj[o] ir užkrunėj[o] Vlk. krunėti; atkrunėti; iškrunėti; nukrunėti; prakrunėti; sukrunėti; užkrunėti … Dictionary of the Lithuanian Language